vardovės

vardóvės sf. pl. (1) Dv 1. žr. vardinės: Jaugi Jurgis prieš savo vardoves atrakino dangų (sugriaudė perkūnija) – ažugriaudė, gera bus vasara LKKXVII193(Dv). 2. „?“: Mano čia žemė, vardoves čia rišo A1885,149.